Kultūriniai skirtumai

Toks banalus dalykas rodos, bet stringa man jau metus. Šiandien ryte nuvažiavau apsipirkti pusryčiams prancūziškam stiliui - bandelės :) Savaitės bėgyje aš buvau užšokus į boulangerie bagetės ir pasiteiravau kada gi jie ruošiasi iškepti mano pamėgtas bandeles su kremu viduj (aš juk dievinu sviestinį kremą..). O gi pasirodo kada aš paprašysiu, o paklausiau aš dėl šeštadienio. Be abejo, kaip normalus žmogus aš šeštadieni ilgai miegojau ir iki boulangerie nusigavau prieš 11. Man pasakė 'desolee' ir davė į rankas kažką supakuoto panašaus į bandelę. Ok, aš apsidžiaugiau ir nuėjau į šalią įsikurusį supermarketą nusipirkti grietinės (mane kankina neramumai kai jos nėra šaldytuve). Ir žinokit eilini karta nusivyliau juo. Anksčiau man ten vis ką nors neteisingai paskaičiuodavo, poto pasikeitė pas juos sistema, elektroninės kainos pasidarė. Bet atsirado kitokie nesklandumai. Ši karta aš užtaikiau ant totalaus prancūzų shopingo... Tokį dalyką čia tenka retai matyt, matomai žmonės nėra alkani ir ištroške kuo greičiau išleisti savo pinigus nei Lietuvoje. Bet eilės... nors ir visos kasos dirba, jos siaubingai lėtai juda. Taigi čia įdomioji dalis. Lyginant su Lietuvoje tvirančiais shopinimosi papročiais (ar bent jau Vilniaus), tai lietuviai dažniausiai kasoje:
- su kasininkėm neplepa, na nebent apsikeičia keliom frazėm;
- susimoka tada, kai jiems paskaičiuoja viską ir tęsia pirkinių pakavimą.

Prancūzijoje šituo net nekvepia, čia atvirkščiai. Čia gali ateiti ir paplepėt su kasininke, kiti palauks, čia gali užsipirkinėdamas mėnesiui į priekį stovėt ir dėliot atsargiai savo daiktus į maišus net esant didžiulėms eilėms, čia po viso šito gali sau leisti atsiskaityt čekiu (mano pastebėjimais tai yra ilgiausiai trunkantis atsiskaitinėjimo būdas). Ir niekas niekam nieko nesako, visi kantriai laukia, kaip, beje, ir keliuose. Tik į mane keistai žiūri, matomai stebis kodėl gi aš taip jaudinuos. Ir dėja, šiandien vėl susijaudinau. Rodos gyvenu čia jau metus, turėčiau įprast, bet gi ne... aš stovėdama net paskaičiuoju kiek man reikės mokėt, paruošiu suma ir iškarto atiduodu pinigus.

Tik visgi vairuojant kantrybės kiekis padidėjo. Praleidinėt kitus darosi net malonu, nes žinai, kad ir tave praleis kai reikės. Beje, pastebėjau, jog dideliuose miestuose žmonės yra piktesni ir aršiau vairuoja. Tas ypač jaučiasi po Marselio :) Vilniuje aišku irgi žymiai daugiau įtampos kelyje, tuštokos tokios... Tarp kitko, Maskvos kaip pavyzdžio nepateikiu, manau tai yra atskiras ir visiškai kitoks atvėjis.